- kleberis
- klẽberis sm. (1), klèberis (1) J senas, išdilęs, iškleręs koks daiktas (ppr. peilis), klebėra, klebėras: Mano peilis kleberis Grz. Klẽberis peilis prapuolė Grž. Nusipirko tokį kleberį (peilį), nė įpjauti negalima Jnš. Klẽberis peilis, kad gelžikė į visas puses kleba Škn. Su tuo kleberiu neatskelsi šakalio – imk kirvį Brž. | Važiuoja su senu kleberiu (menku arkliu) Jnš.
Dictionary of the Lithuanian Language.